{"id":{"repo_id":"vilnius","oai_identifier":"oai:vu.lt:elaba:210641189"},"canonical_url":"https://search.dev.ndltd.org/etd/vilnius/oai:vu.lt:elaba:210641189","repository":{"repo_id":"vilnius","name":"Vilnius University","base_url":"https://epublications.vu.lt/oai"},"display":{"title":"The premium of green corporate bonds /","abstract":"Pagrindinis šio darbo tikslas - atskeisti, ar žaliųjų obligacijų rinkoje egzistuoja žaliųjų obligacijų priemoka. Tyrimas buvo orientuotas į Europoje esančias įmones, kurios obligacijas leido eurais ar JAV doleriais. Buvo nagrinėjami du skirtingi laikotarpiai: nuo 2013 metų lapkričio mėnesio iki 2024 metų balandžio mėnesio bei nuo 2013 metų lapkričio mėnesio iki 2017 gruodžio mėnesio. Taip pat, buvo siekiama išsiaiškinti ar žaliųjų obligacijų priemoka svyruoja įvairiais laikotarpiais. Darbą sudaro 7 skyriai: įvadas, žaliųjų obligacijų rinkos kontekstas, literatūros apžvalga, duomenų aprašymas, metodika, rezultatai ir išvados. Žaliųjų obligacijų rinkos konteksto skyriuje buvo apžvelgiamos rinkos tendencijos ir iššūkiai. Buvo gilinimąsi į pradinės plėtros, plėtros, ekonominio nestabilumo laikotarpius. Nors žaliųjų obligacijų rinka yra pakankamai nauja, tačiau ji sulaukia vis daugiau susidomėjimo. Nepaisant augančio populiarumo, rinkoje esama didelių spragų ir trūkumų. Pavyzdžiui, nėra visuotinai priimtų standartizuotų sertifikavimo reglamentų, siekiant išlaikyti rinkos vientisumą ir veiksmingumą. Šio darbo literatūros apžvalgoje nagrinėjami įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) bei aplinkos, socialinių ir valdymo (ESG) vaidmenys finansų rinkose, daugiausia dėmesio skiriant ryšiui su nuosavo kapitalo kaina, skolos kaina ir finansinės rizikos valdymu. Taip pat, apžvelgiami ir žaliųjų obligacijų premijų tyrimai. Tokios premijos įrodymai literatūroje nėra aiškūs, nes tai priklauso nuo skirtingų, autorių tyrinėjamų geografinių regionų ar naudotų skaičiavimo metodų. Duomenų skyriuje aprašomi duomenys, kurie buvo panaudoti analizei, išsamiai aprašytas duomenų rinkimo iš Bloomberg sistemos procesas. Taip pat, buvo paminėta, kaip buvo sudaromas subalansuotas duomenų rinkinys taikant 1:1 artimiausio kaimyno polinkio balų atitikimo metodą, leidžiantį tiksliau palyginti žaliąsias obligacijas, kurios buvo tiriamoji grupė, ir įprastines obligacijas, kurios buvo kontrolinė grupė, pagal panašias obligacijų charakteristikas, pavyzdžiui, valiutą, kuponą ir terminą. Metodologijos skyriuje buvo paaiškinami metodai, taikyti analizuojant pajamingumo skirtumus, likvidumo rodiklius, nustatant žaliųjų obligacijų priemoką ir šiai priemokai įtakos turinčius veiksnius. Siekiant atsižvelgti į nepastebėtą heterogeniškumą ir kontroliuoti veiksnius, kurie gali turėti įtakos obligacijų pajamingumui, bet nebuvo tiesiogiai pastebimi, buvo naudojami fiksuoto efekto regresijos modeliai su klasterizuotomis standartinėmis paklaidomis. Analizė apėmė papildomus rizikos kontrolės kintamuosius, tokius kaip 10 dienų ir 30 dienų nepastovumas. Kontroliuojant riziką, tyrimas siekė užtrinti, kad žaliųjų ir įprastų obligacijų pajamingumo skirtumai nebūtų nulemti rizikos lygių skirtumų. Europos bendrovių išleistų žaliųjų obligacijų pajamingumo priemokai nustatyti taikomi statistiniai modeliai. Konkrečiai nustatyta, kad priemoka yra -1,28 bazinio punkto 2013-2024 m. laikotarpiu ir -2,42 bazinio punkto, o 2013-2017 m. laikotarpiu. Taip pat buvo pastebėta, kad žaliųjų obligacijų priemoka skiriasi žiūrint į skirtingus laikotarpius. Šie rezultatai prisideda prie ankstesnių empirinių tyrimų, pavyzdžiui, Zerbib (2019) ir Hyun ir kt. (2020), patvirtinančių, kad žaliųjų obligacijų premija egzistuoja. Rezultatų skyriuje buvo pateikiamos išvados dėl likvidumo rodiklių, žaliųjų obligacijų premijų, patikimumo patikrų ir žaliųjų obligacijų premijos lemiančių veiksnių. Galiausiai dokumentas baigiamas išvadomis, kuriose apibendrinamos pagrindinės tyrimo įžvalgos, pasekmės ir pasiūlymai tolimesniems tyrimams.","abstract_html":"Pagrindinis šio darbo tikslas - atskeisti, ar žaliųjų obligacijų rinkoje egzistuoja žaliųjų obligacijų priemoka. Tyrimas buvo orientuotas į Europoje esančias įmones, kurios obligacijas leido eurais ar JAV doleriais. Buvo nagrinėjami du skirtingi laikotarpiai: nuo 2013 metų lapkričio mėnesio iki 2024 metų balandžio mėnesio bei nuo 2013 metų lapkričio mėnesio iki 2017 gruodžio mėnesio. Taip pat, buvo siekiama išsiaiškinti ar žaliųjų obligacijų priemoka svyruoja įvairiais laikotarpiais. Darbą sudaro 7 skyriai: įvadas, žaliųjų obligacijų rinkos kontekstas, literatūros apžvalga, duomenų aprašymas, metodika, rezultatai ir išvados. Žaliųjų obligacijų rinkos konteksto skyriuje buvo apžvelgiamos rinkos tendencijos ir iššūkiai. Buvo gilinimąsi į pradinės plėtros, plėtros, ekonominio nestabilumo laikotarpius. Nors žaliųjų obligacijų rinka yra pakankamai nauja, tačiau ji sulaukia vis daugiau susidomėjimo. Nepaisant augančio populiarumo, rinkoje esama didelių spragų ir trūkumų. Pavyzdžiui, nėra visuotinai priimtų standartizuotų sertifikavimo reglamentų, siekiant išlaikyti rinkos vientisumą ir veiksmingumą. Šio darbo literatūros apžvalgoje nagrinėjami įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) bei aplinkos, socialinių ir valdymo (ESG) vaidmenys finansų rinkose, daugiausia dėmesio skiriant ryšiui su nuosavo kapitalo kaina, skolos kaina ir finansinės rizikos valdymu. Taip pat, apžvelgiami ir žaliųjų obligacijų premijų tyrimai. Tokios premijos įrodymai literatūroje nėra aiškūs, nes tai priklauso nuo skirtingų, autorių tyrinėjamų geografinių regionų ar naudotų skaičiavimo metodų. Duomenų skyriuje aprašomi duomenys, kurie buvo panaudoti analizei, išsamiai aprašytas duomenų rinkimo iš Bloomberg sistemos procesas. Taip pat, buvo paminėta, kaip buvo sudaromas subalansuotas duomenų rinkinys taikant 1:1 artimiausio kaimyno polinkio balų atitikimo metodą, leidžiantį tiksliau palyginti žaliąsias obligacijas, kurios buvo tiriamoji grupė, ir įprastines obligacijas, kurios buvo kontrolinė grupė, pagal panašias obligacijų charakteristikas, pavyzdžiui, valiutą, kuponą ir terminą. Metodologijos skyriuje buvo paaiškinami metodai, taikyti analizuojant pajamingumo skirtumus, likvidumo rodiklius, nustatant žaliųjų obligacijų priemoką ir šiai priemokai įtakos turinčius veiksnius. Siekiant atsižvelgti į nepastebėtą heterogeniškumą ir kontroliuoti veiksnius, kurie gali turėti įtakos obligacijų pajamingumui, bet nebuvo tiesiogiai pastebimi, buvo naudojami fiksuoto efekto regresijos modeliai su klasterizuotomis standartinėmis paklaidomis. Analizė apėmė papildomus rizikos kontrolės kintamuosius, tokius kaip 10 dienų ir 30 dienų nepastovumas. Kontroliuojant riziką, tyrimas siekė užtrinti, kad žaliųjų ir įprastų obligacijų pajamingumo skirtumai nebūtų nulemti rizikos lygių skirtumų. Europos bendrovių išleistų žaliųjų obligacijų pajamingumo priemokai nustatyti taikomi statistiniai modeliai. Konkrečiai nustatyta, kad priemoka yra -1,28 bazinio punkto 2013-2024 m. laikotarpiu ir -2,42 bazinio punkto, o 2013-2017 m. laikotarpiu. Taip pat buvo pastebėta, kad žaliųjų obligacijų priemoka skiriasi žiūrint į skirtingus laikotarpius. Šie rezultatai prisideda prie ankstesnių empirinių tyrimų, pavyzdžiui, Zerbib (2019) ir Hyun ir kt. (2020), patvirtinančių, kad žaliųjų obligacijų premija egzistuoja. Rezultatų skyriuje buvo pateikiamos išvados dėl likvidumo rodiklių, žaliųjų obligacijų premijų, patikimumo patikrų ir žaliųjų obligacijų premijos lemiančių veiksnių. Galiausiai dokumentas baigiamas išvadomis, kuriose apibendrinamos pagrindinės tyrimo įžvalgos, pasekmės ir pasiūlymai tolimesniems tyrimams.","abstract_has_math":false,"creators":["Vyšniauskaitė, Justina,"],"institution":"Institutional Repository of Vilnius University","degree_name":null,"degree_level":null,"degree_discipline":null,"degree_department":null,"school":null,"contributors":[],"advisors":[],"committee_chairs":[],"committee_members":[],"year":2024,"date_issued":"2024","date_published":"2024","updated_at":"2026-07-24T05:55:52Z","subjects":["The premium of green corporate bonds, greenium, green bonds"],"languages":["eng"],"rights":["info:eu-repo/semantics/openAccess"],"rights_urls":[],"identifier_entries":[]},"links":{"outbound_url":"https://repository.vu.lt/VU:ELABAETD210641189&prefLang=en_US","outbound_label":"Repository record","outbound_source":"dc:identifier"},"metadata_groups":[{"id":"people","label":"People","entries":[{"key":"dc:creator","label":"Author","values":["Vyšniauskaitė, Justina,"]}]},{"id":"academic_context","label":"Academic Context","entries":[{"key":"dc:date","label":"Dc Date","values":["2024"]},{"key":"dc:publisher","label":"Institution","values":["Institutional Repository of Vilnius University"]},{"key":"dc:relation","label":"Dc Relation","values":["https://epublications.vu.lt/object/elaba:210641189/210641189.pdf"]},{"key":"dc:type","label":"Dc Type","values":["info:eu-repo/semantics/bachelorThesis"]}]},{"id":"subjects_keywords","label":"Subjects and Keywords","entries":[{"key":"dc:subject","label":"Dc Subject","values":["The premium of green corporate bonds, greenium, green bonds"]}]},{"id":"language_rights","label":"Language and Rights","entries":[{"key":"dc:language","label":"Dc Language","values":["eng"]},{"key":"dc:rights","label":"Dc Rights","values":["info:eu-repo/semantics/openAccess"]}]},{"id":"identifiers","label":"Identifiers","entries":[{"key":"dc:identifier","label":"Identifier","values":["https://repository.vu.lt/VU:ELABAETD210641189&prefLang=en_US"]}]},{"id":"additional","label":"Additional Metadata","entries":[{"key":"dc:description","label":"Description","values":["Pagrindinis šio darbo tikslas - atskeisti, ar žaliųjų obligacijų rinkoje egzistuoja žaliųjų obligacijų priemoka. Tyrimas buvo orientuotas į Europoje esančias įmones, kurios obligacijas leido eurais ar JAV doleriais. Buvo nagrinėjami du skirtingi laikotarpiai: nuo 2013 metų lapkričio mėnesio iki 2024 metų balandžio mėnesio bei nuo 2013 metų lapkričio mėnesio iki 2017 gruodžio mėnesio. Taip pat, buvo siekiama išsiaiškinti ar žaliųjų obligacijų priemoka svyruoja įvairiais laikotarpiais. Darbą sudaro 7 skyriai: įvadas, žaliųjų obligacijų rinkos kontekstas, literatūros apžvalga, duomenų aprašymas, metodika, rezultatai ir išvados. Žaliųjų obligacijų rinkos konteksto skyriuje buvo apžvelgiamos rinkos tendencijos ir iššūkiai. Buvo gilinimąsi į pradinės plėtros, plėtros, ekonominio nestabilumo laikotarpius. Nors žaliųjų obligacijų rinka yra pakankamai nauja, tačiau ji sulaukia vis daugiau susidomėjimo. Nepaisant augančio populiarumo, rinkoje esama didelių spragų ir trūkumų. Pavyzdžiui, nėra visuotinai priimtų standartizuotų sertifikavimo reglamentų, siekiant išlaikyti rinkos vientisumą ir veiksmingumą. Šio darbo literatūros apžvalgoje nagrinėjami įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) bei aplinkos, socialinių ir valdymo (ESG) vaidmenys finansų rinkose, daugiausia dėmesio skiriant ryšiui su nuosavo kapitalo kaina, skolos kaina ir finansinės rizikos valdymu. Taip pat, apžvelgiami ir žaliųjų obligacijų premijų tyrimai. Tokios premijos įrodymai literatūroje nėra aiškūs, nes tai priklauso nuo skirtingų, autorių tyrinėjamų geografinių regionų ar naudotų skaičiavimo metodų. Duomenų skyriuje aprašomi duomenys, kurie buvo panaudoti analizei, išsamiai aprašytas duomenų rinkimo iš Bloomberg sistemos procesas. Taip pat, buvo paminėta, kaip buvo sudaromas subalansuotas duomenų rinkinys taikant 1:1 artimiausio kaimyno polinkio balų atitikimo metodą, leidžiantį tiksliau palyginti žaliąsias obligacijas, kurios buvo tiriamoji grupė, ir įprastines obligacijas, kurios buvo kontrolinė grupė, pagal panašias obligacijų charakteristikas, pavyzdžiui, valiutą, kuponą ir terminą. Metodologijos skyriuje buvo paaiškinami metodai, taikyti analizuojant pajamingumo skirtumus, likvidumo rodiklius, nustatant žaliųjų obligacijų priemoką ir šiai priemokai įtakos turinčius veiksnius. Siekiant atsižvelgti į nepastebėtą heterogeniškumą ir kontroliuoti veiksnius, kurie gali turėti įtakos obligacijų pajamingumui, bet nebuvo tiesiogiai pastebimi, buvo naudojami fiksuoto efekto regresijos modeliai su klasterizuotomis standartinėmis paklaidomis. Analizė apėmė papildomus rizikos kontrolės kintamuosius, tokius kaip 10 dienų ir 30 dienų nepastovumas. Kontroliuojant riziką, tyrimas siekė užtrinti, kad žaliųjų ir įprastų obligacijų pajamingumo skirtumai nebūtų nulemti rizikos lygių skirtumų. Europos bendrovių išleistų žaliųjų obligacijų pajamingumo priemokai nustatyti taikomi statistiniai modeliai. Konkrečiai nustatyta, kad priemoka yra -1,28 bazinio punkto 2013-2024 m. laikotarpiu ir -2,42 bazinio punkto, o 2013-2017 m. laikotarpiu. Taip pat buvo pastebėta, kad žaliųjų obligacijų priemoka skiriasi žiūrint į skirtingus laikotarpius. Šie rezultatai prisideda prie ankstesnių empirinių tyrimų, pavyzdžiui, Zerbib (2019) ir Hyun ir kt. (2020), patvirtinančių, kad žaliųjų obligacijų premija egzistuoja. Rezultatų skyriuje buvo pateikiamos išvados dėl likvidumo rodiklių, žaliųjų obligacijų premijų, patikimumo patikrų ir žaliųjų obligacijų premijos lemiančių veiksnių. Galiausiai dokumentas baigiamas išvadomis, kuriose apibendrinamos pagrindinės tyrimo įžvalgos, pasekmės ir pasiūlymai tolimesniems tyrimams."]},{"key":"dc:format","label":"Dc Format","values":["application/pdf"]},{"key":"dc:title","label":"Title","values":["The premium of green corporate bonds /","Įmonių žaliujų obligacijų premija."]}]}],"canonical_facts":{"dc:creator":["Vyšniauskaitė, Justina,"],"dc:date":["2024"],"dc:description":["Pagrindinis šio darbo tikslas - atskeisti, ar žaliųjų obligacijų rinkoje egzistuoja žaliųjų obligacijų priemoka. Tyrimas buvo orientuotas į Europoje esančias įmones, kurios obligacijas leido eurais ar JAV doleriais. Buvo nagrinėjami du skirtingi laikotarpiai: nuo 2013 metų lapkričio mėnesio iki 2024 metų balandžio mėnesio bei nuo 2013 metų lapkričio mėnesio iki 2017 gruodžio mėnesio. Taip pat, buvo siekiama išsiaiškinti ar žaliųjų obligacijų priemoka svyruoja įvairiais laikotarpiais. Darbą sudaro 7 skyriai: įvadas, žaliųjų obligacijų rinkos kontekstas, literatūros apžvalga, duomenų aprašymas, metodika, rezultatai ir išvados. Žaliųjų obligacijų rinkos konteksto skyriuje buvo apžvelgiamos rinkos tendencijos ir iššūkiai. Buvo gilinimąsi į pradinės plėtros, plėtros, ekonominio nestabilumo laikotarpius. Nors žaliųjų obligacijų rinka yra pakankamai nauja, tačiau ji sulaukia vis daugiau susidomėjimo. Nepaisant augančio populiarumo, rinkoje esama didelių spragų ir trūkumų. Pavyzdžiui, nėra visuotinai priimtų standartizuotų sertifikavimo reglamentų, siekiant išlaikyti rinkos vientisumą ir veiksmingumą. Šio darbo literatūros apžvalgoje nagrinėjami įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) bei aplinkos, socialinių ir valdymo (ESG) vaidmenys finansų rinkose, daugiausia dėmesio skiriant ryšiui su nuosavo kapitalo kaina, skolos kaina ir finansinės rizikos valdymu. Taip pat, apžvelgiami ir žaliųjų obligacijų premijų tyrimai. Tokios premijos įrodymai literatūroje nėra aiškūs, nes tai priklauso nuo skirtingų, autorių tyrinėjamų geografinių regionų ar naudotų skaičiavimo metodų. Duomenų skyriuje aprašomi duomenys, kurie buvo panaudoti analizei, išsamiai aprašytas duomenų rinkimo iš Bloomberg sistemos procesas. Taip pat, buvo paminėta, kaip buvo sudaromas subalansuotas duomenų rinkinys taikant 1:1 artimiausio kaimyno polinkio balų atitikimo metodą, leidžiantį tiksliau palyginti žaliąsias obligacijas, kurios buvo tiriamoji grupė, ir įprastines obligacijas, kurios buvo kontrolinė grupė, pagal panašias obligacijų charakteristikas, pavyzdžiui, valiutą, kuponą ir terminą. Metodologijos skyriuje buvo paaiškinami metodai, taikyti analizuojant pajamingumo skirtumus, likvidumo rodiklius, nustatant žaliųjų obligacijų priemoką ir šiai priemokai įtakos turinčius veiksnius. Siekiant atsižvelgti į nepastebėtą heterogeniškumą ir kontroliuoti veiksnius, kurie gali turėti įtakos obligacijų pajamingumui, bet nebuvo tiesiogiai pastebimi, buvo naudojami fiksuoto efekto regresijos modeliai su klasterizuotomis standartinėmis paklaidomis. Analizė apėmė papildomus rizikos kontrolės kintamuosius, tokius kaip 10 dienų ir 30 dienų nepastovumas. Kontroliuojant riziką, tyrimas siekė užtrinti, kad žaliųjų ir įprastų obligacijų pajamingumo skirtumai nebūtų nulemti rizikos lygių skirtumų. Europos bendrovių išleistų žaliųjų obligacijų pajamingumo priemokai nustatyti taikomi statistiniai modeliai. Konkrečiai nustatyta, kad priemoka yra -1,28 bazinio punkto 2013-2024 m. laikotarpiu ir -2,42 bazinio punkto, o 2013-2017 m. laikotarpiu. Taip pat buvo pastebėta, kad žaliųjų obligacijų priemoka skiriasi žiūrint į skirtingus laikotarpius. Šie rezultatai prisideda prie ankstesnių empirinių tyrimų, pavyzdžiui, Zerbib (2019) ir Hyun ir kt. (2020), patvirtinančių, kad žaliųjų obligacijų premija egzistuoja. Rezultatų skyriuje buvo pateikiamos išvados dėl likvidumo rodiklių, žaliųjų obligacijų premijų, patikimumo patikrų ir žaliųjų obligacijų premijos lemiančių veiksnių. Galiausiai dokumentas baigiamas išvadomis, kuriose apibendrinamos pagrindinės tyrimo įžvalgos, pasekmės ir pasiūlymai tolimesniems tyrimams."],"dc:format":["application/pdf"],"dc:identifier":["https://repository.vu.lt/VU:ELABAETD210641189&prefLang=en_US"],"dc:language":["eng"],"dc:publisher":["Institutional Repository of Vilnius University"],"dc:relation":["https://epublications.vu.lt/object/elaba:210641189/210641189.pdf"],"dc:rights":["info:eu-repo/semantics/openAccess"],"dc:subject":["The premium of green corporate bonds, greenium, green bonds"],"dc:title":["The premium of green corporate bonds /","Įmonių žaliujų obligacijų premija."],"dc:type":["info:eu-repo/semantics/bachelorThesis"]},"updated_at":"2026-07-24T05:55:52Z"}